Blog'o gimimas

Tikriausiai kiekvienas blog'as prasideda nuo savo atsiradimo istorijos. Na nejaugi pradėjęs rašyti nemotyvuosi skaitytojui, kodėl taip elgiesi. Vieni rašo kulinarinius receptus, nes labai mėgsta gaminti, kiti talpina savo šeimos gyvenimo akimirkas, nes šeima yra jų gyvenimo varikliukas, o tretieji būdami labai nagingi pateikia įvairiausių darbų darbelių gamybos procesus.

Galvojau ir galvojau, ką aš norėčiau rašyti blog'e, jei tokį turėčiau... Kaip iškepiau skanų obuolių pyragą? Ne... niekam nebus įdomu skaityti, juk visi norės jo paragauti :) O štai vakar vakar vakare...
...galiausiai ir mane aplankė mūzos! Guliu sau lovoj, jau lyg ir snaudžiu ir šast mintis, kad noriu pasigirti... dar nežinau kuom, bet labai noriu... Tautvydo jau niekuo nenustebinsiu, tai nusprendžiau jo ir nežadinti...

Noras tiesiog girtis. Keistai skamba, ar ne? Tačiau mama neleis sumeluoti, kad nuo pat mažų dienų buvau pagyrūnė. Ir kolegos darbe šiandien tikriausiai jau atsidūsta, kai aš pradedu postringauti: "o aš tai..." arba "o pas mane tai..."

Hmmm... gal kiti pavadins tai tiesiog faktų pateikimu, išsipasakojimu, bet aš tai vadinsiu pasigyrimu, nes aš save laikau pagyrūne ir man visiškai dėl to negėda :)
Vat štai jums ir istorija :) Užteks man girtis ir rodytis žmonėms per skype, el. laiškais lįsti visiems į akis. Girsiuosi čia. Girsiuosi apie viską. Ir tai tikriausiai priklausys nuo mano pačios nuotaikos, oro sąlygų ar gyvenimo aplinkybių. Girsiuosi apie tėčio piešinius, savo ir mamos siuvinėjamus darbus ir netgi apie pačios paruoštą kulinarinį šedevrą, kad ir tą patį obuolių pyragą.
O jei kam nors mano pagyros nepatiks, galės tiesiog čia neužsukti, o aš jausiuosi rami, kad niekam nelendu į akis :)))

Istorija papasakota ir aš galiausiai pasigyriau, kad turiu savo blog'ą :)

Labiausiai man patiko galvoti savo virtualiems namams pavadinimą.

Parnaso seserys - mūzos. O jos pastaruoju metu vis dažniau sukiojasi aplink ...