Grybauti į Airiją

Viename parke, Airijoje, kuris žaliuoja apsuptas gražaus ežero, žmonės sportuoja, eina pasivaikščioti, lesina anteles. Taip pat tame parke auga nemažai vaiskrūmių, kurių uogas renka tik lietuviai, nes airiai uogų gali nusipirkti parduotuvėje.
O dar gi tame parke rudenį auga ir įspūdingo dydžio baravykai! Šiemet jų ten tiek daug, kad nors vežimu vežk. Pamatęs tiek baravykų vienoje vietoje, lietuvis kaip mat juos surinktų ir ruoštų žiemai, džiovintų, marinuotų, raugintų ir t.t. O štai airis tik iš tolo jais pasigroži (o gal ir nesigroži), bet jų nerenka. O kam? Juk nuėjęs į parduotuvę gali nusipirkti ko tik širdis geidžia. Ir štai tuomet tūlas lietuvis pasiraitoja rankoves, griebia (liaudiškai tariant) krepšą ir grybauja. Prisirenka tiek, kiek pajėgia arba kiek turi krepšių. Ir tik tuomet, kai jau nebesugalvoja, ką su surinktais grybais reikės daryti, praneša kitam savo pažįstamam lietuviui, kad ana ten štai auga daugybė didžiulių baravykų. Kaip lietuviška, ar ne?
Sako, labai smagu - vieną grybą pjauni ir dar tris matai :)

Tėtis sakė, kad dar nedaug prisirinko, todėl važiuos šiek tiek vėliau dar truputį parinkti :)

O čia didžiosios grybautojos, nelabai kiek, bet šiek tiek didesnės už pačius grybus :)