Grybauti į Airiją

Viename parke, Airijoje, kuris žaliuoja apsuptas gražaus ežero, žmonės sportuoja, eina pasivaikščioti, lesina anteles. Taip pat tame parke auga nemažai vaiskrūmių, kurių uogas renka tik lietuviai, nes airiai uogų gali nusipirkti parduotuvėje.
O dar gi tame parke rudenį auga ir įspūdingo dydžio baravykai! Šiemet jų ten tiek daug, kad nors vežimu vežk. Pamatęs tiek baravykų vienoje vietoje, lietuvis kaip mat juos surinktų ir ruoštų žiemai, džiovintų, marinuotų, raugintų ir t.t. O štai airis tik iš tolo jais pasigroži (o gal ir nesigroži), bet jų nerenka. O kam? Juk nuėjęs į parduotuvę gali nusipirkti ko tik širdis geidžia. Ir štai tuomet tūlas lietuvis pasiraitoja rankoves, griebia (liaudiškai tariant) krepšą ir grybauja. Prisirenka tiek, kiek pajėgia arba kiek turi krepšių. Ir tik tuomet, kai jau nebesugalvoja, ką su surinktais grybais reikės daryti, praneša kitam savo pažįstamam lietuviui, kad ana ten štai auga daugybė didžiulių baravykų. Kaip lietuviška, ar ne?
Sako, labai smagu - vieną grybą pjauni ir dar tris matai :)

Tėtis sakė, kad dar nedaug prisirinko, todėl važiuos šiek tiek vėliau dar truputį parinkti :)

O čia didžiosios grybautojos, nelabai kiek, bet šiek tiek didesnės už pačius grybus :)

Mini maratonas

Šiandien bėgau pirmąjį savo gyvenime maratoną. Tiesa, mini maratoną. Jo distancija tik 4 km, todėl bėgti galėjo visi norintys :) Toli gražu ne visi bėgo, tik šiek tiek daugiau nei 1000 dalyvių. Bėgimo tempas išties buvo nelengvas. Bet aš buvau apstulbusi, kai mane lenkė 6 metų mergaitė, įsikibusi tėčiui į ranką ir vis ragino: "tėti, greičiau, greičiau" :) Fantastika :) Aš bėgdama galbūt pralenkiau jaunąjį lengvąjį atletą, o gal jis pralenkė mane... Bet juk ne tai svarbiausia. Svarbiausia - atmosfera, o ji buvo nuostabi. Bėgdama viena toli gražu nesijaučiau vieniša. Ir šiandien apsisprendžiau, kad kitais metais dar kartą bėgsiu. Būtinai bėgsiu.

Šiemet dalyvauti masiniame bėgime ryžausi paskatinta vieno savo kolegos ir dėl to, kad šis bėgimas buvo pavadintas AVON žygiu prieš krūties vėžį. Apie šią ligą žinau nedaug. Tik tiek, kad ji kasmet pasiglemžia daugybę moterų gyvybių. Viena iš jų buvo mano vaikystės geriausios draugės mama, kita buvo mano kolegė - nuostabi moteris, mama, sesuo, žmona, dukra. Todėl tokie renginiai, manau, yra tikrai reikalingi ir sveikintini, nes skatina moteris atsisukti į save ir pasirūpinti savo sveikata. O juk mes, moterys, esame svarbios savo vyrams, savo vaikams, savo tėvams, broliams, seserims ir draugams. Ir niekas kitas geriau mumis negali pasirūpinti nei mes pačios ;)

Taigi, įveikiau mini maratoną per 22 min. 31 sek. Iš daugiau nei 1000 dalyvių likau 464 vietoj. Bet kaip pirmam kartui, manau, LIUKS :) Nors Tautvydas man liepė patekti į pirmąjį šimtuką, na nepavyko, bet gal kitąsyk :)

Ačiū Mano palaikymo komandai - Tautvydui, Austėjai, Almutei ir žinoma Jonui (kuris įveikė visą maratoną per 3 val. 54 min. - šaunuolis ! ! ! )

Štai keletas akimirkų iš rugsėjo 11-osios mini maratono bėgimo:

p.s. aš bėgau taip greitai, kad fotografas bėgančios manęs net neužfiksavo :))))))