Sekmadienį galiausiai prisiruošiau papuošti balkoną. Šiais metais ilgai atostogavome birželį, o kai grįžome, nebuvo net kada dulkių namie nusivalyt, nekalbant apie gėlių priežiūrą balkone. Na, bet galiausiai mūsų balkonas papuoštas tagetėmis (mano krašte jas vadina tiesiog gvazdikais) ir astromis. Šios gėlės man labiausiai primena mamos darželį, tikriausiai todėl jas ir išsirinkau. Vazonuose žemes apdėjau mulčiu, nes kitu atveju lyjant lietui arba kaimynei iš viršutinio buto laistant savo grožybes, žemės smarkiai aptaško džiūstančius rūbus. Tikiuosi šis mano sprendimas pasiteisins :)
O kol aš sodinau gėles, Tautvydas minkė tešlą kibinams... Taip taip, sugalvojome namie išsikepti kibinų. O kadangi aš laaaabai nemėgstų miltų tarp pirštų, tešlos minkymo rankomis ir panašių dalykų tai susitarėm, kad šio darbo aš nesiimsiu. Tiesą pasakius neapsirikau, tešla buvo išminkyta puikiai :) Daug šauniau nei tikėjausi.
Na, bet mano gėlių sodinimas užtruko tiek pat, kiek ir tešlos minkymas bei šaldymas, todėl įdarą ruošiau ir kibinus formavau aš. Iš ryto, žiūrėdama laidą su Asta Stašaityte, išgirdau patarimą, kaip pjaustyti svogūnus, kad nebėgtų ašaros. Buvo puiki proga išbandyti šiandien, ruošiant įdarą kibinams. Štai tas būdas:
Ogi tiesiog tereikia įsikąsti šaukštą į burną. Ir tai tikrai padeda. Na, bent jau aš šiandien pjaustydama svogūną neverkiau, kuo nustebinau ir Tautvydą, iki šiol atlikdavusį šį darbą už mane :)
Toliau kočiojome tešlą ir bandėme išgauti kibinų formą...
Kepėme...
Valgėme...
Likusius kibinus išdalinsime, nes 14 vnt dviem asmenims tikrai per daug.
Pabandykite ir jūs! Pigu, skanu, paprasta, smagu :) Pirštelius apsilaižyti galima.
p.s tik svarbiausia nepamiršti saiko ;)
Skanaus!