2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Įrėminta "Miegančioji"

Na, šįkart daug nekomentuosiu, viskas ir taip aišku :) Tėvai rėmą rado Airijos sendaikčių turguje, o įrėmino tėtis. Mano nuomone, jis šitam darbeliui puikiai tinka :)

2010 m. sausio 26 d., antradienis

Riešinės

Kai buvau svečiuose pas Eriką, ji man parodė dovaną, kurią gavo iš buvusios Vilniaus baldų gamybos direktorės Rimos - riešines. "Fantastiškas daiktas" - pagalvojau. Rezgiau mintį, kad ir man tokių reikia. Kaip tik turėjau vieną rankdarbių žurnalą, kuriame buvo aprašyta kaip jas nusimegzti. Tik niekaip neprisėdau pabandyti - tai adatos karoliukams verti neturėjau, tai laiko, tai noro, tai motyvacijos trūko... Kol vieną šaltą gūdžią sausio dieną neįsikraustėm į naująjį ofisą. Stingdantis šaltis ir prie įšalusio stalo besiliečiantys riešai paskatino griebti "jautį už ragų" :)
Taigi, savo gimtadieninį savaitgalį "pramezgiau". Neturėjau namie vilnonių siūlų, tai pagalvojau, kad gal man nieko gero neišeis, gal teks viską išardyti - taigi pabandymui bus gerai ir medvilniniai siūlai.
Kol ant siūlo vėriau karoliukus, visko buvo. Tada galvojau - pagarba moterims, mezgančioms riešines su karoliukais. Bandžiau verti juos tiesiai ant siūl0, prieš tai jį patepus klijais (košmaras, todėl greitai šios idėjos atsisakiau), tada vėriau su adata ir paprastu siūlu (bet kai siauresnė karoliuko skylutė, jis užstringa ir bandant smarkiau patempti baigiasi siūlo nutrūkimu). Galiausiai susiradau siūlą, kurį pirkau džinsams siūti ir reples :) Kai koks karoliukas nepralįsdavo, tiesiog su replėm jį sunaikindavau :) Problemos su karoliukų vėrimu baigėsi. Tiesą pasakius, su pirmąja riešine tai prasikankinau iki galo - sąžiningai. Kol ją mezgiau, galvojau ir sugalvojau ką darysiu kitaip. Ačiū Dievui mano idėjos pasiteisino :)
Beje, vakar miegoti nuėjau tik 1 val. nakties, nes nejaugi paliksiu pusiau baigtą antrąją riešinę, o darbe keiksnosiu save, kad turiu šalti, nes vakar norėjau miego... Neee... šiandien darbe jau su riešinėm :)
Kitos riešinės bus tik iš vilnos - nes medvilnė neduoda tiek šilumos, kiek jos norėtųsi. Estetiškai atrodo gražiai, tiesioginio šalčio riešai nebegauna, bet visgi - vilna yra vilna ir nieko nepakeisi.


Pamačiusi riešines, Austėja jau ir sau užsiprašė - visą vakarą vaikščiojo ant rankos užsidėjusi pirmąją numegztą riešinę, kuri jai buvo "šiek tiek" per didelė.



2010 m. sausio 25 d., pirmadienis

Servetėlė nr.2 :)

Vąšelis mamai niekaip nekrenta iš rankų :)

Girdėjau, kad teko pavargti su šiuo projektu, nes labai sudėtingas raštas. Tačiau rezultatas mielas ir vertas įdėto vargo.

2010 m. sausio 23 d., šeštadienis

Gimtadienio rytas

Šiais metais nenoriu organizuoti savo gimtadienio šventės - galvoti kada švęsti, ką pasikviesti, ką pagaminti, kuo pavaišinti, kur visus priimti... namus susitvarkyti - juk taip gimtadienio šventė tampa labiau prievolė nei malonumas. Šis vakaras bus mano, be jokių įsipareigojimų, be jokio streso - šį vakarą kepsiu varškės pyragą, atsakinėsiu draugams į sms'us ar telefonų skambučius, gersiu karštą arbatą ir mėgausiuosi vyšnių skonio Kalev šokoladu. O jei kas sugalvos užsukti į svečius - mielai priimsiu :)

Gimtadienio rytas prasidėjo labai ramiai, nereikėjo niekam gaminti pusryčių, nes Austėja pas savo mamą, o Tautvydas darbe. Išgėrusi puodelį arbatos nupėdinau iki pašto ir pasiėmiau dovaną - mano mokytoja (siuvinėjimo meno) žino, ko man reikia..  :) Iš tiesų buvau labai smarkiai nustebusi, kai vakar vakare gavau pranešimą apie gautą siuntinuką iš Klaipėdos ir siuntinuką  pašto dėžutėje iš Tartu. Labai labai ačiū Viktorijai ir Astai už smagų gimtadienio rytą :) Va dabar tai jau nori nenori teks kaupti adatas :)


Štai šitas dalykėlis man buvo labai reikalingas - dabar niekam nekils kausimų, kur aš ir ką veikiu :)

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

"Miegančioji" ir nerta servetėlė

Žadėjau tęsinį, todėl pildau šį savo pažadą. Per 4 mėnesius mamos išsiuvinėtas paveikslas "Miegančioji". Kol kas paveikslas neįrėmintas. Dydis 53x40 cm arba 300x240 kryželių arba viso: 72000 kryželių.


Ir po 20 metų pertraukos prisimintas nėrimo menas. Daili servetėlė :)

Ją pamačiusi jau noriu savo namus papuošti nertomis grožybėmis. Man taip gražu :)


2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Gailutės rankdarbių skrynelė


Kai mama išskrido į Airiją - sudėjau jai į krepšelį siūlų, medžiagos, adatą ir schemą. Po to kas kelias savaites per skype paklausdavau, ar jau pradėjo siuvinėti. Tačiau atsakymas vis būdavo neigiamas. Po kelių mėnesių nuleidau rankas, o ji ėmė ir atsiuntė išsiuvinėtą darbelį.
Štai koks jis buvo... pats pirmas :)
"Bučinys"

Kitas darbelis buvo dovanėlė Ingridai gimimo dienos proga.
"Arkliukas"

O šis jos siuvinėtas paveikslas ne vienai save laikančiai patyrusia (čia aš apie save) siuvinėtojai nušluostė nosį. Per porą mėnesių (tėtis sakė, kad mama galėjo ir greičiau jį išsiuvinėti) išsiuvinėta "Žiema".
Laukite tęsinio ...

2010 m. sausio 5 d., antradienis

Papuošalų dėžutė


Spintoje stovėjo ir akis man vis badė papuošalų dėžutė, kurią kadaise padovanojo Viktorija. Kad dėžutę papuošiu aguonomis, žinojau jau seniai. Ir keli kryželiai ant lino jau buvo nutūpę, tačiau niekaip neprisėsdavau pabaigti. Vis kantrybės pritrūkdavo ar tai kitokių darbų prisigalvodavau. Galiausiai prisiruošiau! Tikriausiai jau labai buvau pasiilgusi siuvinėjimo.
Per porą vakarų rezultatas štai toks :)


2010 m. sausio 2 d., šeštadienis

Šventinės atostogos Airijoje



Po visų rudeninių depresijų, sezono darbų mes galiausiai lėktuve pakeliui į Airiją. Nors skrendame kūčių vakarą - lėktuvas pilnut pilnutėlis. Žiūri į žmogų ir nežinai ar jis poilsiauti išsiruošęs, skrenda laimės ieškoti ar tiesiog artimųjų aplankyti. Viena porelė laukimo salėje sėdėjo galvas panarinę, ogi pasirodo jie vežė mažam vaikui į Airiją dovanų - žaislą su mechanizmu viduje, tai saugumo sumetimais tas žaislas buvo išardytas... kraupu. Skrydis tetrunka vos 3 su puse valandos, vargina lengvas ausų užgulimas, bet pavyksta valandėlę nusnausti. Ir galiausiai mes Dublino oro uoste - pasitinka mus mama, o tėtis laukia mašinoje prie pat išėjimo. Dar liko valandėlė kelio nuo Dublino iki namų ir tada jau vėlyva Kūčių vakarienė ir šiltas minkštas patalėlis :)



Penktadienį aplankėm Castleblayney apylinkes, pavaikštinėjom šalia užšalusio ežero. Pamaitinom anteles.


Nebūdingas Airijai šaltukas spaudė ausis, o antelės ant ledo labai juokingai krypavo vis nugriūdamos ir vėl atsikeldamos.


Dalis Airijos buvo apšerkšnijusi, o miškelyje po medžiais žalia ir jauku.




Štai ir viena gražesnių Airijos bažnyčių. Šiaip jos visos vienodai pilkos.



Šv. Kalėdų vakaras praėjo ramiai ir jaukiai, prie rusenančio židinio :)




Šeštadienį nusprendėm važiuoti į Castlebar'ą, aplankyti Ingridos, Chris'o, Arūnytės ir Arnoldo. Castlebar'as yra netoli Atlanto vandenyno, tad keliauti teko apie 3 su puse valandos. Pakeliui stabtelėjome pasigrožėti kalnais ir jų papėdėse išsibarsčiusiais namukais. Tačiau šaltis buvo nenusakomas, jau galvojom, kad nebeteks pamatyti tikros žaliosios Airijos.



Štai ir kelionės tikslas pasiektas. Ingrida paruošė skanią vakarienę, Chrisas iškepė kiaulienos su medumi.



Vėliau keitėmės dovanėlėmis ir dainavom karaoke. Mano džiaugsmui net kelis kartus nugalėjau Chris'ą, kuris be paliovos gyrėsi, kaip jis puikiai dainuoja karaoke ir kaip niekas dar nėra jo nugalėjęs. Tiesą pasakius, mane Arūnytė taip pat nugalėjo dainuojant vieną dainą. Jos balsas superinis. Jei ji norės dainuoti, bus puiki atlikėja :)




Sekmadienį keliavome namo, o pirmadienį susiruošėme į Šiaurinę Airiją, prie pat Atlanto vandenyno susiformavusių karstinių įgriuvų, akmenų laukų - Giant's Causeway. Buvo labai geras oras, nors ir spaudė šaltukas, bet pašvietus saulytei atrodė kad ne viduržiemis, o šilta pavasarinė diena.



Antradienį važinėjom po parduotuves Šiaurinėje Airijoje, kitaip tariant shopinomės :) Buvo pati linksmiausia diena... na, juk shoping'as... suprantat :) :) :)


Trečiadienį apsilankėme Dubline - Guinness'o alaus darykloje - muziejuje. Gaila, kad nepasivaikščiojome po Dubliną, nes siautėjo labai stiprus vėjas su lietumi. Retas airis kišo nosį laukan. Po to per radiją sakė, kad šis siautulys pridarė nemažai bėdos. Na, bet mes savo misiją įvykdėm :)


Ketvirtadienį susikrovėme lagaminus ir atsisveikinome oro uoste. Pilotas buvo labai greitas, tad nors ir vėlavome pakilti apie pusvalandį, nusileidome laiku. Namie brolis su Inga mums suruošė šventę, papuošė Naujametį stalą.

Mūsų labiausiai laukė Činčė Bitutė. Ją Marius praminė Papūga :)




Laimingų visiems 2010 metų!